LD Dine in the Dark 64 - Baltosios lazdelės dieną žinomi kauniečiai rinkosi į vakarienę visiškoje tamsoje

„Dine in the Dark“ vedanti neregė: „Po šių vakarienių svečiai pradeda vertinti tai, ką turi!“

 

Pirmą kartą prie vakarienės tamsoje stalo svečiai rinkosi 1999 metais Ciuriche, Šveicarijoje, kai juos pakvietęs neregys dvasininkas norėjo matančius draugus supažindinti su tamsoje ryškiau atsiskleidžiandžiu maisto skoniu bei aplinka, kurioje gyvena nematantys žmonės. Pasaulinės baltosios lazdelės dieną, spalio 15-ąją, Kaune, viešbučio „Daugirdas“ restorane, žinomi žmonės rinkosi į analogišką vakarienę tamsoje „Dine in the Dark“, kurioje ne tik bandė rasti stalo įrankius, valgyti nieko nematydami, bet ir turėjo galimybę išgirsti autentišką liudijimą, ką kasdien patiria aklieji.

Kaip ir prieš kiekvieną, taip ir prieš šią vakarienę dalyviams vedamas instruktažas bei pranešama, jog juos iki stalelio palydės neregiai. Vėliau jie sužino, kad vakarą taip pat ves visą gyvenimą nematanti Indrė. „Nepaisant gautos informacijos, į tamsą mūsų atlydėti svečiai labai dažnai klausia, kaip mes matome? Tai visuomet kelia šypseną, tačiau svarbiausia yra emocijos, su kuriomis dalyviai palieka tamsą. Vakarienės metu kalbamės apie pojūčius, kaip matyti, pajusti pasaulį jo nematant. Šie pojūčiai keičia pasaulėjautą. Vakaro dalyviai pradeda vertinti tai, ką turi“, – pasakoja vakarienes tamsoje vedanti nuo vaikystės nematanti Indrė Gaskaitė.

Pasak restorano savininkės ir vakarienių tamsoje pradininkės Ingridos Gustienės, per penkeris sezonus yra buvę įvairių netikėčiausių situacijų: ir didelių vyrų bijančių tamsos, ir išbalusių linksmų porelių, ir šviečiančių batų. „Stengiamės, kad vakarienėje tamsoje nebūtų nei menkiausio pašalinio šviesos šaltinio. Dažniausiai svečiai apsipranta tamsoje ir gali vakarieniauti. Vis tik pasitaiko atvejų, kai dalyviai paprašo juos išvesti dar vakarienei nepasibaigus. Įdomiausia, jog visiškai išbūti ir vakarieniauti tamsoje negalėjo grupė okulistų“, – pasakoja p. Ingrida. Jos teigimu, vakarienės dalyvius visuomet perspėja, kad prastai ar nejaukiai pasijutus, galima pakelti ranką ir jie bus palydėti iš tamsios patalpos.

Nepaisant to, kad vakarienė vyksta visiškoje tamsoje ir svečiai nemato, ką gauna lėkštėse, restorano virtuvė, vadovaujama patyrusio šefo, patiekalus ruošia itin kruopščiai. „Patiekalus vakarienei tamsoje atrenkame labai atidžiai. Turime pagalvoti, kaip matantis žmogus, atsidūręs jam neįprastoje situacijoje, suvoks patiekalo skonį, kaip jo smegenys „iššifruos“ ir priims gautą informaciją. Neretai laikinai netekus vieno iš pagrindinių penkių pojūčių – regėjimo, suvokimas apie maistą tampa kitoks, žmonės sunkiai identifikuoja, ką ragauja. Slyva atrodo kaip obuolys, lašiša – kaip karbonadas, ir panašiai, – pasakoja p. Ingrida. – Po vakarienių svečių prašome palikti atsiliepimų. Džiaugiamės, jog dauguma jų teigiami, su pažadais sugrįžti. Taip pat išgirstame prisipažinimų, jog iki šiol nesusimąstydavo, kaip reikia branginti galimybę regėti, juk dažnai, net nepagalvojame, kad visų pirma valgome akimis.“

„Vakarienės visiškoje tamsoje yra daugiau spektaklis, kurio dalyviai turi remtis savo juslėmis. Negalėdami matyti, jie gali užuosti ir užčiuopti maistą. Juk kvapas gali labai daug pasakyti. Vis tik, svečiai tamsoje taip pasimeta, jog tai pamiršta, o lytėti maisto apskritai nesame pratę – valgome su įrankiais, – pasakoja p. I Gustienė. – Jei tarp vakarieniaujančių tamsoje pasitaiko tokių, kurie bando valgyti rankomis, metę įrankius į šoną, jiems atsiveria „lytėjimo matymas“. Šiai informacijai smegenyse susijungus su jau turima, spėjimai apie patiektą maistą būna žymiai tikslesni.“

Vakarienių tamsoje, kurias pristato pramogų organizatorius „Laisvalaikio Dovanos“, svečiai negaili komplimentų virtuvei: sulaukiama begalės padėkų ir pagyrimų maistui. Kol dar švieži jų prisiminimai apie pojūčių kelionę, svečių taip pat prašoma užpildyti atsiliepimų anketas. Jose jie įvertina galimybę patirti, kaip jaučiasi neregiai, bei suprasti, kokie laimingi esame galėdami matyti. Yra ir tokių klientų, kurie sugrįžta pavakarieniauti tamsoje, atsiveda draugus, kad ir jie sudalyvautų šiame socialiniame-gurmaniškame eksperimente. Tam, kad jis netaptų rimtu išbandymu, vakarienės organizatoriai prašo, registruojantis būtinai paminėti gyvybiškai svarbias alergijas. „Dine in the Dark“ organizatoriai taip pat atsižvelgia ir į vegetarų bei veganų pageidavimus.

Ši pramoga organizuojama kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, taip pat Suomijoje. Lietuvoje pirmoji „Dine in the Dark“ organizuota 2013 metais Kaune, 2016-ais – Vilniuje.

Nuotraukų galerija: